Jis Gyvena Stotyje

歌詞

Jis slenka ramiai sau šopeno gatve Du krepšiai ir kuprinė visa jo manta Sutriušusi fufaika jį žiemą šildo Didžiausias kaifas išgerti spirito Viena jo koja pūva o kitos visai nėra Ją amputavo pernai jo girta žmona Bet jis dėl to tik džiaugias nes tai pelną neša Kai sekmadieniais prie katedros jis išmaldos prašo O kažkada gi buvo ir jis normalus Turėjo butą darbą ir netgi du vaikus Kai suaugo tie sukos ir matką išspyrė Pasakė ačiū batia tave globos tėvynė Jei paklausi kokiame jis gyvena rajone Jis gyvena stotyje stotyje stotyje Bet seniui tai nebuvo maščna trauma Senokai jį viliojo vagzalo fauna Praėjo senis tikrą filosofijos mokyklą Filosofija stoty buvo ypač madinga Ne veltui vietinis bomžas Arnas Pasidarė sau nakolkč ant peties Jei pats sau nepadėsi tau niekas nepadės Kartok jei pats sau nepadėsi tau niekas nepadės Ir tau paprasčiausiai bus pizdėc Gyvendamas gatvėje labai nesiskundė Už rašalo bonkę stoties kurvas gundė Gyveno katilinėje kur šilta visai Kartu su juo gyveno penki katinai Jo visas bankas buvo tuščia alaus skarbonkė Kur gulėjo pora litų už nuduotas bonkes Jo mentai nepakavo nes jie gerai žinojo Pasmirsta visas skyrius nuo jo pūvančios kojos Kai vieną dieną visos santaupos jo baigės Suprato kad greitu laiku iš bado nusibaigs jis Paėmęs seną peilį nutykojo turtuolį Pripjovė ir nusitempė į smirdandį guolį Nuplėšė jam nuo veido kailinę kepurę Pamatė kad prieš jį jo tikras vaikas guli